tai

3 taĩ prt. Rtr, NdŽ, KŽ; Q284, L, M 1. žodžiui, junginiui ar sakiniui pabrėžti, išskirti: Kad taĩ ratavotų, ale juokias, ir tiek Lel. Kisielių virdavo taĩ katile LKT340(Krd). Su tuo vaiku tai gyva bėda KlbIII22(Lkm). Senam taĩ jau šalta Nmč. Grybus taĩ rinkom ir džiovinom Pls. Nauji [marškiniai] taĩ kietūs, o sunešioti taĩ minkštūs Rod. Va apdžiovintas sūris taĩ labai gardus Grv. Pritryniau kunodų an blynų ir jau taĩ reikia blynus kept LKKII204(Zt). Dabar tai gyvena žmonės, valgo gerai! LKT336(Dkšt). Medy taĩ pilna dabar sniegaus LzŽ. Tokie kūleliai tai malkos pačios tos Ob. Tokių, kap aš tau nupirkau, tai daug yra LKT209(Dkš). Jų arklys tai dažnai piktas būdavo Krs. Ag negu prie sienai, taĩ kūgin geriau Mlk. Tai kad nesmušt, kas gi tada su juo negyvent Dkšt. Arklio didelė galva, o proto tai maža LKT300(Sb). Kitur taĩ i pieno Gavėnioj neduodavo, o jau mėsos tai niekur PnmŽ. Paršiukui ir taĩ reikia vietos, o karvei – ką čia kalbėt! Alks. Tas Nemunėlis jau žmonių tai paėmė PnmŽ. Vaikai labai geri, motkos taĩ klausė Mrj. Čia tai trumpas [siūlo] galiukas LKT210(Dkš). Pamalži karvė taĩ aruodas Dkš. Jaunesni tai visi an lauko LKKXVII72(Gg). Arklį tai ant vadžių turi, o jautį tai teip LKT190(Šk). Tai dabar tai jau suprastėjus [žmona], buvo kaip rožė Kp. Mes tai jau paprastai šnekam Rtn. Mūs vištos taĩ ir deda, ir paspjaut gerai Dg. Šitiek prikapot malkos tai reikia sveikatos Pv. Pirma taĩ eidavau ir grybaut, ir uogaut po miškus Ūd. Ji taĩ jau keturioliktus eina metus Žg. Ausdavom, ale raštų aš tai ne, paprastą audeklą tai ausdavau, milelį Kp. Taĩ paskui mat kaip sudegė, tai pirty gyveno Slm. Nosį nukirto, ale taĩ labai gerai, ka galvos nenukirto Mšk. Sūris buvo – taĩ šuniui mesk, kietumas! Žl. Na tai pasku aš jau parėjau namie LKT166(Ktč). Tik ten, aure, kur smiltys, čia tai ir ropučių sodino, ir rugių sėjo I.Simon. Pernai, tai jūs pamatytut, koki rugiai buvo! LKT210(Dkš). Geras tu tai geras, tiktai Kazytės ar tikrai vertas? J.Balt. Mirė taĩ mirė [motina], ale mergaičių iškada Ad. Tai gal javus lankėta? – paklausė J.Bil. Tai tu man tokiai būk gražiai paukštelei! J.Jabl. Aš duonos nenoriu. – Tai ko – pančio nori? J.Paukš. A taĩ jiem pirmiena nesveikuot? Ėr. Bernyti mano, pliudrinės tavo tai gražiai mestos ir atskersuotos JD835. Aš artojaus nenorėjau, pietų neštie tai tingėjau DrskD138. Paukštelis sakalelis tai aukštai lakioja RD115. Tai augo augo šile berželiai, tai žali abu gražūs (d.) Rod. Tai eisu, tai lankysu savo seną tėtužį RD166. Vai tai dėkui, berneli, už tą meilų žodelį LTR(Krok). Nei aš noriu avižų, nei baltųjų dobilų, tai žaliojo šėkelio StnD10. ^ Tai tau, tetervine, penki vilkai žabanguose! Ne tau spęsta – tu įkliuvai B. Kas galva – tai protas LTR(Vs). Kas plaukas – tai lašas [prakaito] Km, Gg. Gardu tai gardu, bet dugnas matyt (nebedaug) LTR(Srj). 2. daikto ypatybės ar veiksmo intensyvumui pabrėžti: Taĩ nusisekė – kaip šuniui botagas! Plm. Taĩ nėra niekur ramybės! Lp. Tai valgo! Atrodo, ausis nusiplėšis! Pnd. Tai kad rengias, kaip į Rygą! LTR(Šd). Tai tvankas, lytaus nėr Skdv. Saulės nėr, i gana, – tai vasara! LKT179(Jrb). Taĩ gyvačių sudegė, kai miškas degė! Svn. Moteris pyksta; tai atėjo laikai – piemenys seniams akis draskys V.Bub. Tai buvo džiaugsmo ir sujudimo! rš. Taĩ nėra oro gero! Ktk. Ale taĩ gražumas, ale taĩ margumas [lovatiesės]! Švnč. Tai skubydavom eit pavaserį į lauką! LKT(Pgg). Taĩ užauginau sau sūnelį, tai užauginau sau vargelį! Dbk. Tai tur galvą pakaušyj! B. Tai dailią, tai gražią mergytę gavau ArchIV608(Vlkš). Kad speigas, tai speigas! Žem. Daiktelis (vietelė) jau ka geras, tai geras! Ad. Kad atakepė, taĩ atakepė Ds. Oi lijo, taĩ lijo! Švnč. Tai mokėjau dainų, tai mokėjau, visas išdainavau! Kpč. Lietus, vėjas i sniegas kap davė, taĩ davė! Švnč. Taĩ seniai valgiau bulbų, ant pado keptų! Švnč. Taĩ kad pasakė! Leis mat jam kas gadint svetimą daiktą! Sb. Taĩ kad prisirinko žmonių! NdŽ. Tai kad prisigyveno: iš adatos išėjo PPr66(Rk). Tai man vyrai, kad mano arklių negalit iškinkyt! (ps.) Bs.

◊ labaĩ taĩ nerūpi, nesvarbu: Viskas dabar buvo labai tai jai Vaižg.

taĩ beñt

1. tikras, puikus (pabrėžiant daikto ar asmens ypatybę): Tai bent medžiotojas esu! rš. Tai bent boba, kaip guba! Ps.

2. smarkiai, gausiai (pabrėžiant veiksmą): Mes šiandien tai bent papinigavom! Krsn.

taĩ dabar̃ [ir ganà] sakoma stebintis: Tai dabar! Da čion žinoti reikia V.Piet. Taĩ dabar̃ ir ganà, su vaiku nesusitvarko! Snt. taĩ dõ nieko, šiaip sau: Tai kaipgi gyvenimas? – Taĩ dõ! Trgn. Taĩ dõ mergiotė, nėr jau teip, kad te negraži Trgn.

taĩ ganà Š sakoma stebintis: Koks barškynė tas jų tėvas amžinatilsis buvo, tai gana! Jrb. taĩ gražiáusia sakoma stebintis: Tai gražiausia, kad tu toks vyras ir žąsino bijai! LKKXVII73(Alk). taĩ ką̃ gi labai puikus: Kad išsipustęs, tai ką gi! Škn.

taĩ nekláusk sakoma ką labai giriant: Koks skanus avižų kisielius, tai jūs neklauskit! PnmŽ. taĩ ói pabrėžiant neigimą: Kaip nekenčiu rištis skarelės, tai oi! Žl. taĩ táu sakoma stebintis: Čir čir! – sakė vienas žvirblis kitam, – tai tau ir nauji metai! Juk jie daug prastesni už senuosius J.Balč. Pasirodė saulelė i vėl apsitraukė – tai tau i gegužis! Jrb. Motule širdele, tai tau, tai tau, auginai dukrelę ne sau, ne sau DrskD188.